Vikimedėjē priklausa ni vėn Vikipedėjė, vuo ė kėtė pruojektā:
Diel tuo dabartėnė ėnėcetīva ligė ėšrėnkėma īr īvairiausiu straipsniu
kūrėms.
Vėnta (latvėškā i lietovėškā Venta) īr opė šiaurės Žemaitėjuo ė vakarū
Latvėjuo. 
Prasided Kelmės rajuonė, Veniū apīlinkie, 10 km i pėitvakariu pose nu
Ožvėntė. Pradiuo tek šiaurės rītū posė; paskum nu Vėntas-Dobīsas
perkasa tek i šiaure par Koršienus Šiauliū rajuonė; tropoti aukštiau
Papėlies, opė priartie prī Šiauliū-Mažeikiu geležkėlė ė pasok i
šiaurės vakarū posė, tek par Akmenės ė Mažeikiu rajuonus. Nu Leckavuos
3 km teka Latvėjės robežiom vuo paskum par Latvėjė i šiaurė ė šiaurės
vakarūs. Šalep Kuldīgas miesta Vėntuo īr nuognē platus kriuoklīs,
katruo aukštoms īr 2 m. Vėnta ītek i Baltėjės jūra prī Latvėjės
oustamiestė Vėntspėlė.
Vėdotėnis opės noulīdis Lietovuo īr 85 cm/km. Aukštopī vaga īr 3–5 m
platoma, nu Ožvėntė lėgė Vardovuos žiuotiū platoms īr 30–-50
m. Būdings vaguos gīloms īr 1–2 m. Aukštopī īr daug kūlėnioutu
rievu. Būdings slienė platoms īr 0,3-0,8 km. Sruovės bistroms īr
0,1-0,4 m/s. 
Ondens līgis par metus svīruo Papėlie 4 m, pri Abavuos žiuotiū - 12
m. Opė ožšāl tonkiausē groudė pabėnguo, onkstiausē lapkrėstė
vėdorī. Dėdliausis leda stuoroms būn nu 58 cm (žemopī) lėgė 90 cm pri
Papėlies. Leda donga aukštopī ė vėdoropī laikas 54-74 dėinas. Pavasarė
čieso pri Papėlies opė nutek 41 %, vasaras čieso 6 %, rodenė čieso 20
%, žėimuos čieso 27 % vėsa metėnė ondens kėikė. 
Turinys pateikiamas pagal Creative Commons Attribution/Share-Alike
licenciją; gali galioti kitos nuostatos. Norėdami sužinoti daugiau,
žiūrėkite Naudojimo sąlygas.
Svēkė atvīkė̄ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo,
encikluopedėjė, katra gal redagoutė kuožnos nuorontis.
